Knygoje bandyta nužymėti įvairialypės režisieriaus Gyčio Padegimo asmenybės ir kūrybos kontūrus, siekta perteikti jo savitumą bendrame teatro kontekste. Atskaitos tašku pasirinktas jo kūrybinės veiklos 50-metis, apimantis ne tik spektaklių režisūrą įvairiuose Lietuvos ir užsienio teatruose, bet ir organizacinę, visuomeninę, pedagoginę bei dramaturgo patirtį. Tuo tikslu buvo pasitelkti šeimos narių, kartu dirbusių aktorių bei kitų sričių kūrėjų papasakoti ir publikuoti prisiminimai, paties G. Padegimo įžvalgos, spektaklių recenzijos. Tekstai pateikiami tiek chronologiškai, tiek pabrėžiant ryškiausius periodus, spektaklius, išpažįstamus prioritetus. Žinoma, ši mozaika tik fragmentiškai atspindi visą milžinišką kūrėjo įdirbį.
G. Padegimo pavardė labai taikliai nusako jo asmenybę, kuriai būdinga ryški charizma, ugningas temperamentas, liepsninga oratorystė. Šios savybės bei daugelyje spaudinių mirganti antraštė „įtariamas padegimas“ nulėmė ir knygos pavadinimą. Kas neskaitė makabriškų pranešimų nelaimių skiltyse: gyvenamajame name kilo gaisras, įtariamas padegimas, supleškėjo sodo namelis, įtariamas padegimas... Žodžiu, visur kur kilo gaisras būtinai įtariamas padegimas. Šis posakis jau seniai virto Gytį Padegimą apibūdinančiu priežodžiu ir teatriniu anekdotu, kurį tiek jis, tiek aktoriai mielai pasitelkia interpretuodami vis kitas „padegimo“ versijas. Beliko tik įvardinti juo knygą.

Balandžio 8–11 d. Lazdijų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Asta Mickevičienė kartu su 14 Vilniaus regiono viešųjų bibliotekų vadovų ir specialistų (bibliotekų konsorciumo narių atstovai) dalyvavo Erasmus+ darbo stebėjimo vizite Drezdeno miesto bibliotekoje (Vokietija). Vizito tikslas – išsamiai susipažinti su Drezdeno miesto bibliotekų sistema ir jos veikla, ypač pažangiais bibliotekų skaitmeninimo, tvarumo ir ekologiniais sprendimais.
Vizito metu grupė turėjo galimybę dalyvauti seminaruose, susitikimuose ir užsiėmimuose su Drezdeno bibliotekų ekspertais, taip pat apžiūrėti įvairias bibliotekų paslaugų inovacijas, kurios jau įgyvendintos Vokietijoje.
Vizito metu aplankyta Drezdeno miesto centrinė biblioteka, SLUB (Die Sächsische Landesbibliothek – Staats- und Universitätsbibliothek) biblioteka, Drezdeno centrinės bibliotekos filialas – Pieschen biblioteka ir Mobili biblioteka.
Drezdeno miesto centrinėje bibliotekoje susitikome su Drezdeno savivaldybės bibliotekų direktore Marit Kunis-Michel (ji vadovauja Drezdeno miesto centrinei bibliotekai, 19 jos filialų ir vienai mobiliai bibliotekai) ir su Drezdeno miesto centrinės bibliotekos vadove Lena Leubner. Biblioteka yra pačiame miesto centre kartu su teatru, Drezdeno filharmonija ir mokslo erdve, kuri priklauso universitetui. Biblioteka šiame pastate užima du aukštus (5000 kv. m. plotą). Knygų ir kitų medijų (muzikos įrašų, filmų) turi apie 300 000. Apie 95 proc. viso fondo yra atvirose erdvėse, tik apie 5 proc. visų dokumentų laikomi saugyklose, kurios neprieinamos vartotojams. Įdomu, kad dalykinės literatūros biblioteka nekomplektuoja, nes tą daro universiteto biblioteka. Grožinė literatūra sudėliota pagal žanrus. Yra daug literatūros užsienio kalbomis, nes mieste nemažai imigrantų. Atskirai lentynose sustatytos knygos lengvai suprantama kalba, taip pat knygos didesniu šriftu vyresniems ir prasčiau matantiems žmonėms. Vienu metu skaitytojas gali pasiskolinti 50 knygų ar kitų objektų, jaunimas – 30 objektų. Per metus bibliotekoje apsilanko 1,5 mln. fizinių lankytojų, suorganizuojama apie 6200 įvairiausių renginių, kuriais bibliotekininkai labai didžiuojasi. Viename renginyje teko sudalyvauti ir mums. 2025 m. balandžio 9 d. Centrinėje bibliotekoje vyko renginys, pavadintas vernisažu, tačiau savo forma jis labiau priminė literatūrinę popietę, skirtą garbaus amžiaus auditorijai. Renginys buvo orientuotas į kultūrinį ir edukacinį bendravimą, skatinantį vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimą, atminties aktyvinimą ir diskusiją. Renginio metu buvo skaitomos ištraukos iš Hanso Christiano Anderseno smulkiosios prozos kūrinių, dalyviai dalyvavo interaktyvioje viktorinoje – atsakinėjo į klausimus, susijusius su kūryba ir pasakų motyvais ir už teisingus atsakymus buvo įteikiamos simbolinės dovanos: saldainiai, medus. Renginio metu skambėjo gyva muzika, sukūrusi jaukią, bendruomenišką atmosferą. Apžiūrėjome daiktų biblioteką, kurią pradėjo kaupti nuo 2 gitarų, o dabar turi daugybę visokių daiktų, kuriuos skolina į namus. Tai muzikos instrumentai, elektriniai gręžtuvai, robotai langams valyti ir t.t. Vienu metu galima pasiskolinti 2 daiktus.
Biblioteka turi didelę filmų kolekciją, juos išduoda į namus ir kiekvieną penktadienį organizuoja filmų seansus bibliotekoje. Tačiau šių paslaugų populiarumas mažėja, nes žmonės prenumeruoja įvairius TV kanalus ir nesiskolina medijų iš bibliotekos.
Tarpibliotekinio abonemento paslauga yra mokama. Jeigu skaitytojas nori, kad jam atvežtų knygą iš kito tos pačios bibliotekos filialo, mokestis yra 1,20 euro. Biblioteka daug dėmesio skiria žaliojo kurso laikymuisi. Ant stogo turi saulės baterijas, o vaikų bibliotekos terasoje auginamos bitės, kurias prižiūri bitininkas. Jos suteikia vaikams daug džiaugsmo. Vedamos specialios edukacijos apie bites. Bibliotekoje yra augalų sėklų biblioteka ir labai populiari paslauga – geriamojo vandens stotelė, kurioje galima iš krano pasipildyti gertuves vandeniu.
Biblioteka nuo pat ryto yra pilna žmonių, ypač daug jaunimo. Šiuo metu studentai ruošiasi egzaminams ir ateina į miesto biblioteką dirbti. Tylos zona yra tik vienoje didelėje skaitykloje, visur kitur galima kalbėtis, juokauti, ką skaitytojai aktyviai ir daro.
Turėjome galimybę susipažinti su medijų ir informacinio raštingumo edukacijomis.
Medijų ir informacinio raštingumo programas mums pristatė Jana Schneider. Biblioteka daug dirba su jaunimu ir vaikais. Visus mus nustebino tai, kad biblioteka veda elementaraus kompiuterinio raštingumo mokymus vaikams. Moko, kaip rašyti ir formatuoti tekstą, kaip pavadinti failus ir kur juos išsisaugoti, kaip pervadinti. Pateikta statistika stebina – vien per atostogas biblioteka per 2024 metus suorganizavo 62 užsiėmimus, kuriuose dalyvavo 1800 mokinių. Biblioteka yra įsigijusi nemažai robotukų, su kurių pagalba organizuoja praktinius programavimo užsiėmimus, skolina robotus darželiams ir mokykloms, kad mokytojai, ar auklėtojai galėtų su vaikais tęsti bibliotekoje pradėtą darbą ir tobulėti.
Norėdama parodyti, kad programavimas yra visai paprastas, tereikia pagauti jo logiką, visai mūsų grupei atliko praktinį darbą, naudojantis nemokama ir laisvai internete prieinama programėle https://www.flickgame.org/ suprogramuoti labai paprastą istoriją. Paprastai tokias ar sudėtingesnes užduotis duoda paaugliams, kurie turi suprogramuoti istoriją pagal kokią nors perskaitytą knygą ar apsakymą. Reikia prisipažinti, kad tai nebuvo tokia jau paprasta užduotis daugeliui bibliotekų vadovų, kurie iki tol nebuvo žaidę kompiuterinių žaidimų ir susipažinę su jų logika.

Kultūrinių renginių grupės vadovė pristatė skaitymo skatinimo programą Lesestark, kurios tikslas – artimai bendradarbiaujant darželiams, pradinėms mokykloms ir Drezdeno savivaldybės bibliotekoms perteikti skaitymo meilę ir džiaugsmą vaikams. Programa įgyvendinama pasitelkiant savanorius, kurie skaito vaikams zoologijos sode, muziejuose ir kitose bibliotekos partnerių erdvėse. Dažnai skaitymai vaikams susiejami su kitais renginiais tose įstaigose, kur vyksta skaitymai.

SLUB yra anksčiau buvusių dviejų bibliotekų – Saksonijos valstybinės bibliotekos ir Universiteto bibliotekos junginys. Šios dvi bibliotekos buvo sujungtos 1996 metais, siekiant taupyti lėšas. 1999 metais naujai sujungtai bibliotekai buvo pradėtas statyti naujas pastatas, kuris baigtas 2002 metais. Žiūrinti iš lauko atrodo, kad tai du identiški pastatai, bet iš tiesų tarp jų yra dar keli aukštai po žeme. Biblioteka užima apie 40 000 kv. m. plotą, iš jų 30 000 po žeme. Kadangi plotai dideli, veikia efektyvi šveicarų firmos knygų transportavimo sistema, kuri pristato knygas į reikiamą vietą ir nepasiklysta. Bibliotekoje yra didžioji - tylioji 300 darbo vietų skaitykla (iš viso bibliotekoje yra 1300 darbo vietų), individualūs ir grupiniai darbo kambariai, darbuotojų kabinetai, kitos skaitymo erdvės. Labai įdomi architektūra – padaryta daug šviesos šulinių, kad kuo daugiau dienos šviesos patektų net į tas patalpas, kurios yra po žeme.
Bibliotekoje saugoma apie 7 mln. dokumentų, iš kurių tik apie 30 proc. yra atviruose fonduose, likusieji 70 proc. yra saugyklose. Be to, biblioteka turi prieigą prie daugiau kaip 600 000 skaitmeninių dokumentų. Biblioteka turi 5 filialus kai kuriuose nuo centrinės bibliotekos nutolusiuose fakultetuose, vienas net kitame mieste ir didelę kūrybos laboratoriją („Makers space“).
Bibliotekoje skaityti gali ne tik universiteto studentai ir dėstytojai, bet visi gyventojai. Skaitytojo bilietas nemokamas.
Bibliotekoje yra skaitmeninimo centras, kuriame dirba 10-11 darbuotojų ir turi įvairiausios skaitmeninimo įrangos, kuri visiškai apkrauta, prie kiekvieno aparato pluša skaitmenintojai, kurie skaitmenina bibliotekos fondus ir padaro juos viešai prieinamus. Jeigu skaitytojas nori skaityti kokį nors rankraštį, kuris yra suskaitmenintas, turi įrodyti kodėl jam reikalingas originalas – pirmenybė teikiama suskaitmeninto objekto skaitymui. Dažnai tokio dokumento kokybė yra net geresnė, nes specialios skaitmeninimo technikos pagalba skaitmenintojai gali perskaityti ir užbrauktus ar uždažytus tekstus, parodyti vandens ženklus.

Specialiai mūsų grupei buvo iš saugyklos iškelta vienintelė pasaulyje likusi knyga, kurioje pirmą kartą 1009 metais paminėtas Lietuvos vardas. Ši knyga 2009 metais buvo paskolinta ir eksponuojama Lietuvoje, minint Lietuvos vardo 1000-metį. Tam įvykiui knyga buvo perrišta, nes originaliai ji buvo įrišta su keliomis kitomis knygomis. Retų knygų kuratorius dr. Thomas Hafner mums išsamiai papasakojo knygos išleidimo istoriją, parodė 1704 metais spausdintą Lietuvos žemėlapį, kuriame atskirai pažymėta Žemaitija bei supažindino su Knygos muziejuje šiuo metu eksponuojama labai įdomia paroda.
Aplankytas Drezdeno centrinės bibliotekos filialas – Pieschen biblioteka ir Mobili biblioteka. Pieschen biblioteka yra antras pagal dydį Drezdeno centrinės bibliotekos filialas, kuriame yra ir mobili biblioteka. Drezdeno mobili biblioteka – seniausia tokio tipo paslauga Vokietijoje, ji pradėta teikti dar 1929 metais. Mobili biblioteka darbą pradeda 13 val., o 19 val. jau grįžta į garažą. Per mėnesį aptarnauja apie 800-1000 skaitytojų. Mobilios bibliotekos komandą sudaro 6 žmonės, bet tik 3 nuolat dirba su šia transporto priemone (2 vairuotojai ir bibliotekininkė), o kiti trys kuruoja socialinį darbą, kuris yra gerai išvystytas. Kas 6 savaites lanko 25 miesto senelių namus ir aptarnauja jų gyventojus (savo skaitytojus), atsižvelgdami į kiekvieno poreikius. Ne visi jau gali patys skaityti, tai jiems knygos skaitomos (panašiai kaip Lietuvoje vyksta sensoriniai skaitymai vyresnio amžiaus žmonėms), žaidžiami specialūs seniems žmonės skirti stalo žaidimai. Pastarieji yra labai brangūs, jų pasirinkimas nėra didelis, bet biblioteka juos perka. Kita socialinė paslauga – knygnešystė.
Biblioteka turi sąrašą gyventojų, kurie nebegali išeiti iš namų, bet nori skaityti, tai jiems, bibliotekoje dirbantys savanoriai, neša knygas į namus. Tokių skaitytojų yra 110, anksčiau juos aptarnaudavo bibliotekininkai su savanorių pagalba, bet pastaruoju metu juos aptarnauja tik bibliotekos apmokyti savanoriai, nes tokių yra labai daug, net 119.
Pieschen biblioteka įsikūrusi rajone, kuriame daug jaunų šeimų, todėl didelį dėmesį skiria vaikų aptarnavimui. Čia nuolat vyksta įvairios edukacijos, organizuojamos kūrybinės dirbtuvės, kurias teko išbandyti ir mums, gavome užduotis įveiklinti įvairius bibliotekos robotus.
Nuo praėjusių metų rudens šis Drezdeno bibliotekos filialas, kaip ir dar keli, dirba atviros bibliotekos principu. Tai biblioteka, į kurią jos nedarbo metu, bet tik iki 22 val. gali užeiti visi vyresni negu 14 metų skaitytojai, turintys skaitytojo bilietą. Bibliotekoje jie gali daryti tą patį, kaip ir tuo metu, kai yra bibliotekininkai, tik negauna jų konsultacijų. Gali išsiduoti knygas savitarnos aparatu, gali jas grąžinti, gali žiūrėti filmus (biblioteka turi didelę jų kolekciją), gali žaisti žaidimus, naudotis internetu, skaityti knygas ar periodiką.
Taip pat buvo aplankytas Drezdeno miesto muziejus, su kuriuo itin bendradarbiauja biblioteka. Muziejui priklauso iš viso 10 muziejų ir meno galerija. Muziejus turi savo nedidelę biblioteką, joje renka knygas apie Drezdeną ir jame gyvenusius žymius žmones. Į namus knygų neišduoda, bet jas galima skaityti vietoje. Mums besilankant muziejuje buvo gana triukšminga, nes vyko kelios mokiniams skirtos interaktyvios ekskursijos, kurios maloniai stebino kiek dėmesio skiriama vaikų ugdymui ir kaip ekskursijų vadovai moka vaikus įtraukti į pažintines veiklas.

Tai buvo pirmas mano darbo stebėjimo vizitas, kuris suteikė galimybę ne tik susipažinti kaip dirba Drezdeno miesto bibliotekos, bet ir geriau pažinti savo kolegas iš kitų bibliotekų, aptarti patirtus įspūdžius ir jau planuoti ateities veiklas savo bibliotekose.
Apibendrinant darbo stebėjimo vizitą visi dalyviai buvo patenkinti profesionaliai paruošta programa, ypač atkreiptas dėmesys į darnų visos bibliotekos kolektyvo darbą. Dažnai darbuotojai moka atlikti ne vieną, o kelias funkcijas ir gali sėkmingai pakeisti vieną ar kitą darbuotoją. Pavyzdžiui, visi bibliotekos darbuotojai įskaitant ir administraciją (išskyrus 2 žmones), iki 10 proc. savo darbo laiko dirba aptarnaudami skaitytojus tam, kad galėtų pajusti skaitytojų poreikius. Vizito apibendrinime dalyvavo ir generalinė direktorė Marit Kunis.
Vilniaus regiono viešųjų bibliotekų vadovų ir specialistų (bibliotekų konsorciumo narių atstovai) darbo stebėjimo vizitas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.